gleimotas

gléimotas, -a adj. (1) glebus, tižus: Gléimota dirva Ggr. Šalusi yr – būs gléimota važiuoti Ggr.

gléimotai adv. | prk.: Anokia verpėja, kad taip gléimotai (nelygiai) suverpė! Vkš.